Kristina D. Aas

Draperija

Pagrindinis aspektas, į kurį gilinuosi savo darbe – kaip mes patiriame ir suvokiame savo fizinę aplinką. Savo jusles mes laikome savaime suprantamu dalyku, tikėdami, kad jos apibūdina pasaulį tokį, koks jis ir yra. Tačiau čia, manau, slypi didžiulis apribojimas. Mes galime pamatyti tik tam tikros bangos ilgio šviesą, girdėti tik tam tikrus garsų dažnius. Tai ypatingas momentas: aš manau, kad matau vieną dalyką, tačiau pasirodo, kad tai visai kas kita. Iš to kylantis netikrumo jausmas verčia mane jaustis „maža“ ir nesaugia. Būtent šie keisti kitos realybės akimirksniai įkvepia daugelį mano darbų.

Žakardinių staklių dėka galiu šiuos klausimus tyrinėti. Turiu atrasti balansą: rasti būdų, kaip išskaidyti pasikartojimą, tuo pačiu metant iššūkį raštui. Techniškai naudoju abu: cha-osą ir ritmą, raštą ir atsitiktinumą.

Dirbdama atskleidžiu, kad pati balčiausia plokštuma negali būti išgaunama tik iš baltų siūlų, o juodžiausioje turi būti balta, kuri išlaikytų konstrukciją. Beveik fotografiniame at-vaizde tekstilė ištrinama, tačiau tik iš toli. Medžiaga ir vaizdas tampa lyg gyvenimo šiandien metafora – kur žmogus egzistuoja lyg kokiame paveikslėlyje: skaitmeniniame pasauliniame tinkle, sudarytame iš vienetukų ir nuliukų.