Asta Fedaravičiūtė

Identifikacija - laiko pėdsakai

2007

Kuriant kūrinį "Identifikacija-laiko pėdsakai", mane domino žmogus ir jo egzistencija bei identifikacija. Norėjau išsiaiškinti esminius dantų skirtumus esant žmogui gyvam ir mirusiam, ir pagal kokius požymius identifikuojama žmogaus tapatybė.

Kriminaliniu požiūriu dantys - aiškus žmogaus organizmo elementas, išlaikantis savo bruožus, netgi ir veikiami aukštoje temperatūroje, nepasiduoda irimui ir gali išlikti iki kelių tūkstančių metų. Pagal šias savybes net ir po kurio laiko galima nustatyti asmenų amžių ir tapatybę. Žmonių tapatybės nustatomos tiek pagal įgimtus požymius, tiek ir įgytus vėliau - atsiradusius dėl dantų taisymo, ligų ar mechaninių pažeidimų.

Kūrinio vaizdą suformavau panaudodama tikras žmonių rentgenogramas, kuriose matomas visas abiejų žandikaulių ir dantų vaizdas. Ciklą sudaro keturi darbai, atspindintys pagrindinius žmogaus gyvenimo etapus: vaikystę, jaunystę (autorės dantys), brandą ir senatvę. Šiais gyvenimo tarpsniais dantys turi specifines ypatybes, jų būklė pradedant nuo vaikystės iki senatvės kinta. Mokslininkų nuomone tai vyksta dėl to, kad išlieka reguliarūs danties audinių pokyčiai, esant nuolatiniams temperatūrų svyravimams, vartojant karštus gėrimus.

Darbai išausti kompiuterinėmis žakardinėmis staklėmis, nes šio audimo pagalba galima sukurti realų fotografinį vaizdą. Ataudams naudojau fluorescensinį žvejybinį valą, kuris maksimaliai išgauna rentgeno nuotraukos įspūdį. Dar labiau įspūdžiui sustiprinti darbus apšviečiu neonine lempa.

Tai bakalauro diplominis darbas. Vadovė Doc. D. Valentaitė

Technika: audimas kompiuterinėmis žakardinėmis staklėmis

Medžiagos: medvilnė, fluorescencinis žvejybinis valas

Matmenys: 4 dalys: 70 x 158 cm, 70 x 153 cm, 70 x 173 cm, 70 x 165 cm