Aistė Voverytė

Neužmirštuolės

2014

Mane sužavėjo istorija apie ryšininkes, kurios slėpė savo plaukuose slaptą informaciją apie susi-tikimo vietas, slaptažodžius, naujai įsikūrusius bunkerius – slėptuves, perduodavo slaptus doku-mentus. Pusantrų metų trukę ieškojimai atvedė mane prie subtilios, jautrios, įtaigios meninės for-mos pasirinkimo.

„Neužmirštuolės“ – tai devynių dalių darbų ciklas, kuriame vaizduojamos lietuvaitėms būdingos ilgų plaukų šukuosenos, kasos. Jas papildo mano žiūrovui perduodama „slapta žinutė“, kurioje įrašyti žodžiai iš Tauro apygardos ryšininkės – žvalgės Julijos Čepaitytės – Simanaitienės, slapyvardžiu Undinė, sukurtos baladės apie partizano likimą „Kai pašaukė Tėvynė“, publikuotos knygoje „Suvalkijos kovų aidai“. Ši baladė skirta partizanui Jonukui Stačiokui – Kovui atminti. Po balade autorė parašė: „Šias eilutes sukūriau 1950 m liepos 10 – 11 d., pati būdama be namų ir laisvės, netekusi savo pirmosios tikrosios meilės ir karštai mylinčio tikro draugo, kuris buvo tarsi švyturys pavergtoje Tėvynėje. Tavęs aš niekad nepamiršiu“. Manau, baladė yra persmelkta tauriausių jausmų. Ji puikiai atskleidžia priežastis, dėl ko Lietuvos moterys taip pat išėjo į miškus kariauti, rizikavo savo gyvybe tapdamos ryšininkėmis. Jas visas vienijo meilė Tėvynei, broliams ir seserims, bei meilė mylimam vyrui.

Kūrinyje vaizdas perteikiamas realistiškai naudojant achromatines spalvas, taip sugretinant dabartį ir praeitį. Dabartį cikle atspindi šių dienų merginos. Praeitį – cituojamas istorijos įvykis, šukuosenos, achromatinės, tarsi senoje nuotraukoje, spalvos.

Kūrinių ciklas atliktas žakardo technika, kuri leidžia subtiliai perteikti realistišką vaizdą. Mano žinutė užnešama šilkografijos būdu. Naudojami termo dažai, kurie dar labiau sustiprina slaptos žinutės perteikimą, nes prisilietus jie prarandą spalvą, išnyksta.

Technika: audimas, šilkografija

Medžiagos: poliesteris, termo pigmentas

Matmenys: penkios dalys - 66 x 97 cm, keturios dalys – 66 x 184 cm